Šį sekmadienį, 2004 metų liepos 18-ą Norvegijos skaitytojai sužinojo, kad Lietuvos prezidentas yra Rolandas Pakas (būtent Pakas, o ne Paksas).

Apie tai galima perskaityti Norvegijos dienraštyje "Dagsavisen".

 

Du puslapius užimantis straipsnis, pavadinimu "Lietuva Herko Kunčiaus akimis" yra didelio projekto, finansiškai remiamo Europos kultūros fondo, dalis. Jo tikslas – supažindinti Norvegijos gyventojus su visomis Europos sąjungos narėmis, tame tarpe ir dešimt naujų šalių, įsijungusių į ES šių metų gegužės pirmąją. Juk daugelis Norvegijos gyventojų iki dabar nustemba, kai sužino, kad Lietuva – jau Europos sąjungos narė, kuria Norvegija nėra.

 

Jau nebe pirmą mėnesį "Dagsavisen" savo sekmadieniniame leidinyje pristato kiekvieną šalį. Tai padaryti pasirinktas iškilus kiekvienos šalies atstovas – žymus rašytojas (-a), politikos ar kultūros veikėjas (-a).

 

Pristatyti Lietuvai pasirinktas rašytojas ir žurnalistas Herkus Kunčius.

 

Jis turėjo atsakyti į 10 klausimų apie Lietuvą, t.y. papasakoti norvegijos skaitytojams apie  žymiausią Lietuvos paveikslą, įsitikinimą, vietą, fotografiją, tekstą, asmenį, dainą, įvykį, eilėraštį ir patiekalą. Žodžio meistro tekstai apie Lietuvą kunčiškai šmaikštūs ir, esu įsitikinusi, tikrai atspindi visų ar bent jau daugumos lietuvių požiūrį į mūsų Tėvynę.

 

Žymiausiu paveikslu H. Kunčius pristato nežinomo dailininko tapytą "Nekaltos Marijos" portretą Aušros vartų bažnyčioje, o kartu informuoja ir apie tai, kad lietuviai yra katalikų tikėjimo ir atvyksta prie šio religijos objekto iš visos Lietuvos, panašiai kaip kitų šalių gyventojai į Meką

 

Šmaikščiai perteikiamas visų Lietuvių įsitikinimas tuo, kad 15-ame šimtmetyje Lietuvos didžioji kunigaikštystė driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, nes Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas girdė Juodojoje jūroje savo arklį. "Tik,"- rašo H. Kunčius, -  "didžiausi skeptikai abejoja ar arkliai geria jūros vandenį", pranešdamas norvegams, kad šis gilus įsitikinimas apie Lietuvos didybę galbūt ir nėra visiška tiesa.

 

Žymiausia Lietuvos vieta rašytojas nurodo Katedros aikštę, kuri susijusi su didžiaisiais mūsų šalies politiniais ir kultūriniais įvykiais, paminėdamas ir kitus šalia esančius svarbius istorinius paminklus – Gedimino pilį, trijų kryžių kalną.

 

Žymiausia fotografija H. Kunčius laiko Jozefo Czechowisz Vilniaus albumą. Gaila tik, kad autoriaus pavardė skamba labai jau nelietuviškai.

 

Kaip žymiausią tekstą H. Kunčius pristato Amerikos prezidento Džordžo Bušo žodžius, pasakytus nuo Vilniaus rotušės laiptų 2002-aisiais metais: "Nuo dabar Lietuvos priešai taps ir Amerikos priešais", - taip primindamas, kad Lietuva, kaip ir Norvegija yra NATO narė.

 

Žymiausia Lietuvos asmenybe H. Kunčius laiko Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, trumpai papasakoja apie jo gyvenimą ir kūrybą, prilygindamas jį pasaulinėms garsenybėms Pikasui i Debiusi, be to grakščiai į tekstą įpina ir informaciją apie Kaune esantį M.K.Čiurlionio muziejų.

 

Lietuvos svarbiausia daina H. Kunčius laiko "Ant kalno mūrai", savo tekste vėlgi su kunčišku apsukrumu sugebėdamas parašyti ne tik apie šią dažniausiai lietuvių dainuojamą dainą, bet ir apie nacionalinį Lietuvos sportą – krepšinį.

 

Įtikinančiai ir sukrečiančiai rašytojas aprašo svarbų Lietuvos įvykį – R. Kalantos susideginimą. Neįkyriai, bet įtaigiai pasakodamas savo paties, tada dar septynmečio, įspūdžius, perduoda nuolatinį lietuvių laisvės siekį.

 

Svarbiausiu eilėraščiu H. Kunčius laiko Antano Baranausko poemą "Anykščių šilelis", o svarbiausiu lietuvišku patiekalu, žinoma, nepakartojamus cepelinus, kurių receptą pateikia tiksliai ir smagiai.

 

Taigi Kunčiaus akimis pamatytos  Lietuvos pristatymui Norvegijai tikrai  negalėtų prieštarauti nei vienas lietuvis.

 

Tačiau šalia šio straipsnio esantis tekstas, pavadintas "Trumpai apie Lietuvą", kaip deguto šaukštas statinėje, pagadina visą įspūdį. Jis, regis, turėtų pateikti apie Lietuvą nebe žymaus lietuvio pamąstymus, o nuogus faktus. Tie faktai, deja, klaidingi.

 

Tekstas skelbia, jog Lietuvos galva - Rolandas Pakas (nuo 2003 kovo), kad Lietuvoje gyvena 3,4 milijonai gyventojų, kad lietuvių kalba yra pagrindinė, tačiau kalbama rusų ir lenkų kalbomis.

 

Glaustai ir neaiškiai aprašoma trumpa Lietuvos istorija, kurios vertimas pateikiamas: "Baltikum (čia yra Skandinavų išrastas žodis, prigijęs Latvijai, Estijai ir Lietuvai pavadinti -aut. past.) kurios dalis yra Lietuva, per šimtmečius buvo valdomas švedų, lenkų ir rusų. 1918 Lietuva kartu su Estija ir Latvija buvo paskelbta nepriklausoma. 1920 Vilnius buvo okupuotas Lenkijos. 1926 buvo įvesta diktatūra, o 1940 Lietuva tapo Sovietų Respublika. Lietuva vėl tapo nepriklausoma 1990-aisiais.  1992 Lietuvoje buvo priimta nauja konstitucija, ir liaudis išrinko vyriausybę, o 1993 Sovietų armija išėjo iš Lietuvos. 2004 šalis tapo NATO ir ES nare."

 

Toliau šis tekstas informuoja apie pramonę, kur, kaip teigiama, 70 proc. darbuotojų dirba privačiame sektoriuje ir kad trečdalis gyventojų dirba nelegaliai. Kalbant apie gamtą, paminima ilgiausia Lietuvos upė Nemunas, toliau pabrėžiama, kad nedarbas yra 13 proc. ir galiausiai dar kartą aprašomas pagrindinis lietuvių patiekalas – cepelinai. Šį kartą, nors tai prieštarauja H. Kunčiaus duotam receptui, sakoma, jog jie gaminami iš pjaustytų bulvių ir kapotos mėsos,  iš šių ingridientų suformuojamas pyragas, kuris kepamas orkaitėje.

 

2004.07.18.

Daina Bogdanienė