Lietuviai į Norvegija važiuoja ne tuoktis, o dirbti

 

 

Užsieniečiai, kurie į Norvegiją atvyksta ne iš Šiaurės šalių ir ne iš Europos Ekonominės erdvės (EEE) šalių, Norvegijoje turi gauti darbo ar buvimo šalyje leidimą.

 

Gegužės mėnesio gale UDI (Norvegijos užsieniečių direktoratas) paskelbė statistinius duomenis  apie tai  kiek imigrantų ir iš kokių šalių 2002-aisiais metais gavo darbo ar buvimo Norvegijoje leidimus . Statistika parodė, kad pagal  suteiktų darbo ir buvimo  Norvegijoje leidimų skaičių  pirmauja lietuviai.

 

Imigracija į Norvegiją didėja.

 

UDI pateikta statistika 2002- iems metams apskritai rodo, kad imigracija į Norvegiją sparčiai auga. Užsieniečiams suteikti įvairaus pobūdžio leidimai apsigyventi ir dirbti šalyje. Daug leidimų užsieniečiams suteikta šeimyniniu pagrindu, dažniausiai kuomet Norvegijos pilietybę turintis asmuo tuokiasi su užsieniečiu. Tokių asmenų 2002-aisiais į Norvegiją atvyko 6300.

 

Taip pat dvigubai išaugo vadinamoji darbo imigracija. Šios imigracijos į Norvegiją priežastys – padidėjęs darbuotojų trūkumas medicinos ir slaugos sektoriuje ir statybos pramonėje. Darbo leidimui gauti  užsienietis turi turėti mažiausiai vidurinio mokslo išsilavinimą.

 

Darbo imigrantai dirbti Norvegijoje gauna įvairius leidimus.

Daugiausia leidimų gavo užsieniečiai, dirbantys Norvegijoje sezoninius darbus, tokių buvo net 15 721. Jų 2002 Norvegijos UDI išdavė net 32 procentais daugiau nei 2001-aisiais. "Sezoninių darbų" leidimas suteikiamas 3 mėnesiams, su sąlyga kad asmuo šalyje per metus išbus ne ilgiau, nei 6 mėnesius.

 

Darbams ūkyje gali būti suteiktas ir kitos, vadinamasis "dirbančio svečio" leidimas. Gavęs šį leidimą asmuo gali dirbti viename ūkyje prie ūkio darbų ir gauti už tai atlyginimą. Turinčiam ši leidimą užsieniečiui negalima užsiimti statybos darbais.

 

Kita darbo leidimų grupė - "praktikanto" leidimas. Jis suteikiamas asmeniui, kuris nori Norvegijoje išmokti tam tikros specialybės ar amato. Leidimas suteikiamas 2-iems metams, bet teisės pratęsti.

 

Daugelis užsieniečių merginų įgyja "auklių darbo" leidimus. Tokie leidimai suteikiami 18-30 metų merginoms taip pat tik 2-iems metams, be galimybės pratęsti.Gavusios tokį leidimą gyvena norvegų šeimoje. Pagal įstatymą jos neturi dirbti ilgiau nei 30 valandų į savaitę, merginoms turi būti suteikta galimybė studijuoti norvegų kalbą.

 

Kita darbo leidimų grupė – "specialisto" leidimas. Jis suteikiamas turinčiam tokią specialybę, kurių atstovų Norvegijos visuomenėje trūksta, užsieniečiui. Kasmet nustatoma specialistų, kuriuos Norvegija įsileis, kvota. 2002-aisiais šis skaičius buvo 5000. Prašantis specialisto darbo leidimo užsienietis turi turėti konkretų darbo pasiūlymą. Šis leidimas gali būti tęsiamas  3 metus, o vėliau suteikiama galimybė nuolat gyventi Norvegijoje.

 

Gausėja Norvegijoje ir pabėgėlių skaičius. Jų padaugėjo 18 procentų, nors leidimų gyventi šalyje suteikta mažiau: 2001-aisiais 4300 pabėgėliams buvo leista pasilikti Norvegijoje, o 2002-aisiais tokius leidimus gavo tik 3 300 asmenys. 2001 ir 2002 buvo itin daug prieglobsčio prašytojų iš buv. Tarybų Sąjungos, daugiausiai iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos, pasitaikydavo ir lietuvių. Tačiau 2003-aisiais jų skaičių pavyko ženkliai sumažinti. Norvegijos Vyriausybė šiems žmonėms taikė sugriežtintą pabėgėlių prašymo svarstymo tvarką, laikė atskirose pabėgėlių stovyklose blogesnėmis ir griežtesnėmis sąlygomis. Norvegijos televizija netgi sukūrė dokumentinį filmą apie sąlygas Norvegijos pabėgėlių stovyklose ir taip pat apie tai, jog gauti leidimą gyventi Norvegijoje išeiviams iš buvusios Tarybų Sąjungos yra praktiškai neįmanoma. Filmas buvo demonstruojamas per Rusijos ir Ukrainos televizijas. Manoma, jog suteikus šią informaciją, žmonės atsisakė nerealistinių vilčių apie geresnį gyvenimą Norvegijoje.

 

Lietuviai – gausi imigrantų į Norvegiją grupė.

 

Įdomu tai, kad lietuviai pirmauja įvairaus darbo ir kitokių gyvenimo leidimų Norvegijoje gavimo skaičiumi.

 

Darbo leidimus gavusių "dirbančių svečių" grupėje lietuviai užima pirmąją vietą. 2002-aisiais tokių leidimų lietuviams išduota 42, po jų eina Bulgarija – 29 tokie darbo leidimai, Slovakija – 21 leidimai, Latvija – 16 leidimų.

 

"Au-pairių leidimų" skaičiumi pirmauja taip pat lietuvaitės. 2002-aisiais leidimus dirbti auklėmis Norvegijoje gavo 136-os lietuvės, antrą vietą užima lenkės, gavusios 107-is auklių leidimus, trečią – filipinietės (39 leidimai).

 

"Praktikantų leidimus" gavusieji lietuviai užima 5 vietą (13 leidimų). Pirmauja lenkai (net 304 leidimai). Lietuvą šiek tiek pralenkia ketvirtoje vietoje esanti JAV (15 praktikantų leidimų).

 

"Sezoninio darbo leidimus" gavusieji lietuviai eina po lenkų. Lenkai tokių leidimų 2002-aisiais gavo net 9724, lietuviai – 3143, trečią vieta tokių leidimų skaičiumi užima smarkiai atsilikę latviai (712 leidimų).

 

"Specialistų leidimus" dirbti Norvegijoje gavę lietuviai - trečioje vietoje. Pirmauja vėl lenkai su 516-a leidimų, antroje vietoje JAV – 129 leidimai. Lietuviai ne ką atsilieka nuo daug gausesnės gyventojų skaičiumi JAV, jiems tokių leidimų Norvegija išdavė  net 111 -a.

 

Lietuvių, gavusių leidimą gyventi Norvegijoje šeimyniniu pagrindu (dažniausiai susituokus su Norvegijos piliečiu) ne taip gausu – tik 138 -i. Šioje grupėje pirmauja rusai , gavę  929-is tokius leidimus.

 

Daina Bogdanienė

2003.06.11.