Norvegijoje žuvusio lietuvio artimiesiems – milijono Norvegijos kronų kompensacija
Šių metų spalio pradžioje Grimstado ūkyje (Norvegija) dirbęs 47 metų lietuvis susižalojo su šiaudų pjaustymo įrenginiu.
Kaip pranešė vietos spauda, vyras bandė ištraukti šiaudus, užstrigusius tarp peilių, tačiau agregatas įsijungė vėl, ir vyrui buvo labai stipriai supjaustytos rankos ir veidas. Tragedija įvyko Grimstade (Norvegijos pietuose) .
Nukentėjusis buvo nedelsiant nuskraidintas malūnsparniu į Oslo Ulevolo ligoninę, kur jam skubiai buvo suteikta medicininė pagalba. Nors gydytojai padarė viską ką galėjo, gausiai nukraujavęs pacientas, mirė.
Norvegijoje kartu buvo ir lietuvio šeima - žmona ir vaikai, kurie, taip pat šioje šalyje uždarbiavo. Sukrėsti artimieji net negalvojo apie galimas kompensacijas, tik kartu su LR Ambasados darbuotojais tvarkė reikiamus mirties liudijimus ir džiaugėsi, kad darbdavys sutiko apmokėti kremavimo išlaidas.
Advokatas Thomas Benestad, bendradarbiaujantis su Norvegijos lietuvių bendrija ir padėjęs jau ne vienam į bėdą Norvegijoje pakliuvusiam lietuviui, apie tragediją sužinojo iš spaudos. Per Norvegijos lietuvių bendriją ir LR Ambasadą buvo susisiekta su žuvusio lietuvio artimaisiais ir informuota, kad jiems priklauso kompensacija. Buvo užpildyti visi reikiami dokumentai, ir advokatas galėjo pradėti susirašinėjimą dėk kompensacijos išieškojimo.
Nepraėjus nei pusmečiui iš draudimo kompanijos buvo gautas atsakymas, kad žuvusio lietuvio artimiesiems bus išmokėta 1 030 000,- kronų (apie 400 000,- litų) kompensacija. Visą šią sumą, taip ir kitą sumą - 30 000,- kronų (apie 12 000,- lt) laidotuvių išlaidoms padengti, gaus žuvusiojo artimieji, o papildomas advokato išlaidas irgi apmokės draudimo įmonė.
Advokatas Thomas Benestadas aiškina Norvegijoje galiojančius įstatymus. "Kiekvieną, dirbantį legaliai - o žuvęs lietuvis turėjo darbo leidimą"- sako jis, - " darbdavys privalo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Jei darbdavys to nėra padaręs (o taip dažnai atsitinka su darbininkais iš Lietuvos iš kitų naujųjų ES šalių), susižalojusiam ar žuvusiam darbo metu darbininkui vis tiek priklauso kompensacija. Ją tokiu atvejų išmoka draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe fondas, tačiau vėliau draudimo suma yra išieškoma iš darbdavio. Todėl, " - sako advokatas, " - darbdaviai, pažeidę privalomąjį darbuotojų draudimą, stengiasi įkalbėti darbuotoją nesikreipti į advokatą, o pasitenkinti darbdavio siūloma už sužeidimą darbe pinigų suma. Dažnai darbininkui, nežinančiam Norvegijos įstatymų tvirtinama, kad jei žmogus nuolatos negyvena Norvegijoje, jam kompensacijos už sužalojimus darbe nepriklauso. Tačiau, "- sako advokatas Tomas Benestadas, - "nereikia pasikliauti darbdaviu, nes paprastai jis, gelbėdamas savo kailį, siūlo gerokai mažesnę, nei būsima kompensacija, sumą. "
Advokatas sakosi susidūręs su darbininkais ir Rytų ir Vidurio Europos, kurie būdami labai lojalūs darbdaviams, gina jų interesus, nepraneša apie sužeidimus darbo inspekcijai ir advokatui, ir šitaip negauna kompensacijų, kurios, visiškai ar dalinai praradus darbingumą, gali būti mokamos labai ilgą laiką.
Advokatas pasakoja, kad jis dažnai susiduria su Rytų ir Vidurio Europos darbuotojais, kurie susižaloja darbe dėl to, kad dirba su nepažįstama darbo technika. Bijodami, kad jų neįdarbins, jie apsimeta mokantys viską. Iš tikrųjų pagal Norvegijos darbo įstatymą darbdavys privalo supažindinti darbuotoją ir su darbo saugos taisyklėmis, ir su įrangos veikimu, ir aprūpinti darbiniais rūbais. Todėl vertėtų darbdavio pasiklausti, kaip reikia dirbti su technika.
"Dar dažnas atvejis, " - sako advokatas, " - kad ne norvegai darbininkai, jei ima strigti ar gesti darbo įranga, labai išsigąsta ir bando patys ją pataisyti. " Advokatas sako, kad taip elgtis yra klaidinga. Darbuotojas neturėtų bijoti pranešti darbdaviui apie sustojusią ar sugedusia darbo techniką ir nebandyti jos taisyti patys, nes taip dažnai įvyksta nelaimingi atsitikimai.
Lygiai tokiu pačiu būdu įvyko ir kito lietuvio, 2003 metais Norvegijos Telemarko apskrityje malkų skaldymo įrenginiu nusikirtusio plaštaką, tragedija. Užstrigus rąstui, jis bandė jį išlaisvinti ir pakišo ranką po peiliu. Netikėtai vėl ėmus veikti agregatui, plaštaka buvo nukirsta. Vaclovo Petručio darbdavys dirbo kartu su nukentėjusiu lietuviu ir savo akimis matė kraupią nelaimę, tačiau vėliau bandė ir nuo policijos, ir darbo inspekcijos pareigūnų slėpti įvykio aplinkybes. Jis teigė, kad Petrutis pas jį nedirbo, o ranką nusikirto neatsargiai elgdamasis su agregatu.
Vaclovą Petrutį atstovaujantis advokatas Thomas Benestadas taip pat bando išieškoti kompensaciją iš darbdavio, tačiau todėl, kad lietuvis dirbo be darbo leidimo, darbinius santykius įrodyti kur kas sunkiau. Vis tik tikimasi, kad ir šios bylos nagrinėjimas pavasariop įvyks, ir nukentėjusiam Vaclovui bus priteista kompensacija.
Advokatas Thomas Benestadas pabrėžia, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą kiekvienas lietuvis turėtų žinoti, kad nors jis dirba kitoje Europos šalyje, jo teisės vienodos su tos šalies piliečiais.
Daina Bogdanienė
2006.02.13