Į Oslą dirbti slaugytojais

 

Bendradarbiavimas tarp Oslo ir Vilniaus savivaldybių prasidėjo 1991-aisiais, kai tarp dviejų sostinių buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Nuo to laiko Oslo ir Vilniau savivaldybės bendradarbiavo dviejų konkrečių projektų rėmuose – Socialinės apsaugos ir paramos projekte (1998-1999) ir projekte ”Valdymo tobulinimas: lygios lyčių galimybės siekti vadovaujančių postų.”(2001-2002).

 

Šį rudenį buvo pradėtas ir trečiasis projektas. Tai – medicinos seserų iš Vilniaus tobulinimo Oslo savivaldybės sveikatos apsaugos įstaigose projektas. Trumpai šio projekto esmė tokia – 15-20 medicinos seserų iš Vilniaus dviems metams atvyks dirbti į Norvegijos sostinės savivaldybės sveikatos apsaugos įstaigas.

 

Projektui vadovauja Oslo savivaldybės gerbūvio ir socialinių paslaugų skyriaus vienos sekcijos vadovė Ose Laila Snore ir specialioji patarėja Grete Nossum. Šios dvi moterys jau antrą kartą lankosi Vilniaus savivaldybėje, kur koordinuoja visas projekto detales.

 

Pokalbyje su projekto vadovėmis abi jos pabrėžė, jog pagrindinis dalykas yra tai, kad projektas būtų naudingas abiem miestams. Kadangi Oslo miestui trūksta medicinos seserų, ypač pagyvenusių žmonių slaugos įstaigose, projekto įgyvendinimas padės čia spręsti šią problemą.

 

Vilniuje atvirkščiai - nedarbo lygis aukštas ir ne visos med. seserys turi darbą. Dvejus metus padirbėjusios ir įgijusios naujos darbo patirties Osle, medicinos seserys  grįš praturtėjusios nauja patirtimi pagyvenusių žmonių slaugos srityje. Tikimasi, jog tai padės joms tapti  patrauklesnėmis darbdaviui, ir grįžusios į Lietuvą jos galės  lengviau susirasti darbą.

 

Medicinos seseris, kurios gaus darbą Osle, atrinks  Vilniaus ir Oslo savivaldybės atstovai, dalyvaujantys projekte. Tai pirmoje eilėje turi būti tos medicinos seserys, kurio neturi darbo.

 

Oslo miesto valdybos atstovas Torgeras Odegordas, Oslo savivaldybės vieno skyriaus direktorė Bjord Monum Andersson ir abi projekto vadovės spalio mėnesį apsilankė Vilniuje ir pasirašė šio projekto bendradarbiavimo sutartį. Pagal šią sutartį Oslo savivaldybė įsipareigoja įdarbinti 15-20 medicinos seserų iš Vilniaus. Išrinktosios kandidatės turės išmokti norvegų kalbą. Kalbos mokymas vyks 4 mėnesius specialiuose kursuose Lietuvoje, kur atrinktas kandidates kalbos mokys Vilniaus Universiteto dėstytojos.

 

Pramokusios norvegų kalbos, atrinktosios kandidatės 2003-ųjų rudenį atvyks į Norvegijos sostinę ir pradės dirbti medicinos seserų asistentėmis (tiksliau – slaugėmis). Neturintys medicinos seserų licenzijos asmenys medicinos seserimis Norvegijoje dirbti negali. Tam, kad gauti medicinos sesers licenziją, kiekviena atvykusioji turės lankyti papildomus tų dalykų, kurių medicinos seserų mokyklos Lietuvoje programoje nebuvo, kursus ir toliau mokysis norvegų kalbos. Šie kursai visoms atvykusioms prasidės tik joms atvykus į Norvegiją. Išmokusios papildomus medicinos seserims reikalingus dalykus ir išlaikiusios papildomus egzaminus jos galės gauti med. seserų licenziją. Po to jos jau bus įdarbintos medicinos seserimis įvairiose Oslo miesto seniūnijose.

 

Osle medicinos seserų trūksta dėl įvairių priežasčių. Jų labiausiai trūksta pagyvenusių žmonių slaugos namuose. Tikriausiais dėl tos priežasties, svarsto Ose L. Snore, kad šių paslaugų tinklas pastaraisiais metais labai išsiplėtė, o medicinos seserų ruošimas tai specialybei nebuvo didinamas. Oslas – didelis miestas, tokio pat dydžio, kaip Vilnius. Dirbti seselėmis čia atvyksta pakankamai moterų iš kitų Norvegijos vietovių. Tačiau po kurio laiko sukūrusios šeimas, jos išvyksta gyventi kitur. Šiais laikais žmonės mobilesni, keisti gyvenamąją vietą.

 

Med. seserų profesija nėra labai patraukli. Tai labai sunkus darbas su didele atsakomybe, o algos, taip pat nėra didelės palyginus su gaunamomis kitų profesijos darbuotojų, kurių išsilavinimui prireikia tiek pat laiko, kaip ir med. seserų, pavyzdžiui IT specialistų.

 

Gana ilgą laikotarpį Norvegijoje nedarbo lygis buvo itin žemas. Dauguma nori dirbti laikinai ar nepilną darbo dieną, ir laisvą laiką skirti kelionėms.  Nebėra svarbu turėti pastovią ir saugią profesiją ir darbo vietą. Daugelis med. seserų išsilavinimą turinčiųjų ilgainiui perėjo į kitas patrauklias sritis.

 

Dabar padėtis keičiasi. Kai kurios sritys patiria ekonominį nuosmukį, nedarbo lygis auga. Tikimasi, kad medicinos seserų išsilavinimą turintys vėl grįš prie savo priminės profesijos.

 

Lietuvės, įdabintos Osle, turės tas pačias teises ir gaus tą pačią algą, kaip ir vietinės merginos. Iki tol, kol gaus licenziją ir dirbs med. seserų padėjėjomis/ slaugėmis, jos gaus asistenčių/ slaugių algą, o gavus licenziją ir pradėjus dirbti medicinos seserimis jų darbo užmokestis išaugs.

 

Licenzijos gavimas gali užimti pusę metų ir ilgiau. Tai priklauso nuo individualių dalykų. Kiekviena, atvykdama į Oslą, turės turėti savo baigtos medicinos mokyklos mokymo programą (planą), t.y. kokius dalykus ir po kiek valandų mokėsi. Pagal tai kiekvienai bus sudarytas individualus planas, kokių dalykų ir po kiek valandų dar reikia mokytis, kad atitiktų norvegišką lygį ir gautų licenziją.

 

Oslo savivaldybė atvykstančioms kelia viena sąlygą – jos turi atvykti vienos, be šeimų. Oslo seniūnijos gyvenamuoju plotu gali aprūpinti tik pavienius asmenis, bet  ne šeimas, taip pat sunku gauti vietas vaikų darželiuose, jei atvykstantieji turėtų vaikų.

 

Šis projektas – pirmas tokio pobūdžio projektas Oslo savivaldybėje. Ir anksčiau Oslo savivaldybė priimdavo dirbti medicinos seserimis merginas iš kitų šalių, tačiau tai buvo pavienis įdarbinimas, o ne  dviejų savivaldybių bendradarbiavimo projekto rezultatas.

 

Projekto vadovių manymu, svarbiausia merginoms - gerai išmokti kalbą. Tai raktas į jų darbo Osle sėkmę, nes bendrauti reikės ir su darbo kolegomis, ir su pacientai, todėl geras kalbos mokėjimas yra labai svarbu..

 

Spalio mėnesį projekto vadovės pirmą kartą lankėsi Lietuvos sostinėje. Miestas jas sužavėjo. Jos niekada nėra mačiusios tiek daug ir tiek gražių bažnyčių, net nesupranta, kaip pakanka lėšų jas visas išlaikyti ir prižiūrėti. Taip pat pirmą kartą gyvenime matė tokį didelį prekybos centrą (Akropolis). Gretė Nossum teigė, kai kai kurios  užsienietiškų drabužių parduotuvės, kurias ji matė Akropolyje, net nebandė įsisteigti  Osle.

 

Iš patirtų įspūdžių Vilniuje norvegės daro išvadą, kad šalis vystosi, eina į priekį didžiuliais žingsniais. Jos neabejoja, kad šis vystymas ateityje tik augs.

 

Antra vertus, norveges pribloškė socialiniai kontrastai, kurie jų šalyje nėra įprasti. Išėjusios už senamiesčio ribų per Aušros vartus, jos pamatė visai kitokį gyvenimą - nuskurusius žmones, apgriuvusius namus.

 

Projekto vadovės neabejoja, kad įdarbintos iš Lietuvos moterys Norvegijoje taip pat patirs daug naujų įspūdžių. Pirmiausia, žinoma, darbo vietoje. Skirtumus ir skirtinga visuomenės požiūrį rodo jau skaičiai. Vilniuje yra 2 senelių namai, turintys apie 200 vietų. Osle pagyvenusių žmonių centrų yra 60, o vietų jose – 5300. Norvegijoje įprasta senus žmones patikėti valstybės priežiūrai.

 

Daina Bogdanienė