ES plėtra

 

Dar prieš metus Norvegijos institucijos, atsakingos už Imigracinius reikalus skelbė, kad darbo jėgos į šią šalį importas neužilgo bus ženkliai liberalizuotas. Taip pat buvo kalbama, kad Norvegijoje labai trūksta darbo rankų, ir dėl to naujųjų ES narių piliečiams bus pačiai atvertos durys dirbti šioje šalyje.

 

Tačiau kuo labiau artėjo 2004-ųjų gegužės pirmoji, tuo labiau baiminosi Norvegija darbo rankų antplūdžio iš nedarbo nukamuotų Centrinės ir Rytų Europos valstybių, tame tarpe ir iš Lietuvos.

 

2033-ųjų gruodį lietuviai Artūras C. Ir Darius S. – abu kauniečiai ir puikūs grindų dėjimo meistrai, turintys tarptautinius šio amato kvalifikacijos pažymėjimus, turėjo ir darbdavį -  norvegišką firmą – labai norėjusią įdarbinti nagingus ir darbo valandų neskaičiuojančius vyrus.

 

Kadangi dar pernai užsienietis, Norvegijoje kreipęsis dėl darbo leidimo gavimo, laukdamas atsakymo galėjo dirbti, kelis mėnesius darbavosi ir Darius su Artūru,  net neabejodami, kad gaus pastovų darbą. Tačiau iš UDI – Norvegijos migracijos direktorato - atėjo griežtas atsakymas: prašymas atmestas, nes vyrai, esą, nepateikė reikiamų dokumentų, įrodančių jų kvalifikacijas dirbti šį darbą. Laiške lietuviams buvo liepta nedelsiant išvykti iš šalies.

 

Firmos vadovai su apgailestavimu sakė, kad negali nieko padaryti, nors firmos vardu siuntė UDI laišką, kuriame išreiškė didžiulį norą abu lietuvius, kaip puikius savo amato specialistus, įdarbinti. UDI valdininkai, deja, turėjo kitą nuomonę.  Kvalifikacijų Artūrui ir Dariui, jau kelis mėnesius sėkmingai dirbusių norvegiškoje firmoje, nepakanka.

 

Prieš vėją nepapūsi. Firmos personalo vadovas LR sakė, jog tokių gerų darbininkų, kokie buvo šie lietuviai, rasti yra sunku. Tačiau, teigė vyras, su Imigracijos tarnyba jų firma galynėtis nepajėgi.

 

Taigi oficialūs pareiškimai savo ruožtu, o leidimai dirbti - savo.

 

Tačiau Lietuvai įstojus į ES, situacija turėtų keistis. Nors ypatinga liberalizacija įsileisti darbo jėgą į Norvegiją kol kas nekvepia, tačiau taisyklės, kurios turėtų galioti pereinamuoju laikotarpiu, t.y. iki 2011-ųjų, jau paskelbtos. Dėl jų ne viena kartą posėdžiavo Stortingas, nerimo žiniasklaida, kovojo profsąjungų ir pramonininkų asociacijos.

 

Naujosios taisyklės šiek tiek supaprastino įsidarbinimą.

 

Jos skelbia, kad žmogus, asmeniškai ieškąs darbo Norvegijoje, turi prieš čia atvykdamas gauti leidimą gyventi ir dirbti. Jo prašydamas asmuo turi pateikti darbo kontraktą su darbdavio parašu, įsipareigojančiu įdarbinti jį pilnu etatu ir ne mažesniu užmokesčiu, nei gauna panašų darbą dirbantis Norvegijos gyventojas. Jokių kvalifikacijos pažymėjimų UDI pateikti nebereikia. Apie įdarbinamo darbuotojo kompetenciją sprendžia darbdavys.

 

Tačiau tokį leidimą turintis užsienietis turės jį kas metai pratęsti, jis neįgys teisės ateityje gauti nuolatinį leidimą gyventi ir dirbti Norvegijoje, o taip pat teisės į socialines garantijas.

 

Dėl šių leidimų bus galima kreiptis jau esant Norvegijoje į policiją.

Magne Holter, regioninių reikalų ministerijos pareigūnas, teigia, kai asmuo, kreipęsis dėl tokio darbo leidimo, policijoje turėtų jį gauti per parą.

 

Tačiau tokia darbo sparta abejoja policijos pareigūnai. Espenas Aas, Oslo užsieniečių skyriaus viršininkas mano, kad kiekvienas prašymas turės būti nagrinėjamas apie savaitę laiko. "Tai priklauso ir nuo to, kiek bus besikreipiančių. Policijoje juk turės būti patikrinta, ar žadamas atlyginimas atitinka norvegiškus tos profesijos uždarbio tarifus. O tai užims daug laiko, nors naujų darbuotojų šiems darbams atlikti policijai niekas neskyrė."- sakė viršininkas.

 

Kitokios įdarbinimo taisyklės galioja asmenims, įdarbintiems užsienyje esančios firmos atlikti trumpalaikes užduotis Norvegijoje.

 

"Įsivaizduokite,- rašo didžiausias Norvegijos dienraštis Aftenposten,- kad jūs norite susiremontuoti savo butą ar nudažyti savo namą. Žinote, kad Norvegijos firma brangiai lups, todėl skambinate į Lenkiją ar Čekiją, į firmą, siūlančią remonto paslaugas. Suderate dvigubai mažesnę, nei norvegiška, kainą, ir jūsų buto remontuoti atvyksta darbininkų brigada, atliekanti darbą greitai, kokybiškai ir pigiai. Tai bus taip pat lengva, kaip telefonu užsisakyti picą. Tik pavieniai darbo ieškotojai turi laikytis norvegiškų darbo ir uždarbio sąlygų, o parduodančioms paslaugas užsienio firmoms neveikia jokie apribojimai. Jos savo darbuotojams mokės lenkiškas ar čekiškas algas."

 

Norvegijoje jau dabar atsiranda konsultacinių firmų, pasiryžusių padėti naujųjų ES šalių firmoms gauti darbo užsakymus Norvegijoje ir siųsti čia darbo jėgą.

 

Tačiau tokią būsimą praktiką kritikuoja ir darbo inspekcijos pareigūnai, ir Profsąjungų asociacijos vadovai. Tai net tik sudarys didelę konkurenciją norvegiškoms firmoms, teigia jie, bet ir neužtikrins jokio saugumo į Norvegiją atlikti užduočių atvykstantiems darbininkams. Jie dirbs ne pagal norvegiškas, o pagal savo darbdavių – t.y. užsienietiškų firmų – įdarbinimo sąlygas, su jų socialinėmis ir darbo apsaugos garantijomis. Žodžiu, paprastas darbo žmogus iš to nelabai ką laimės.

 

Tokiai nuomonei prieštarauja vienos konsultacinės firmos Norvegijoje darbuotojas Tomas E. Lerbergas. "Norvegiškos firmos turi susitaikyti su tuo, kad reikės dirbti tarptautinėje aplinkoje konkurencijos sąlygomis, -sako jis.- Norvegiškos firmos turi nebijoti konkurencijos. Jos neturi kitos išeities, kaip dirbti už mažesnį užmokestį. Taip pat jos turi išsivaduoti iš niekuo nepagrįsto tikėjimo, kad norvegiškos firmos yra pačios geriausios."

 

Su jo nuomone sutinka ir profesorius Victoras Normanas, prieš du mėnesius palikęs Norvegijos darbo ir administracijos reikalų ministro postą. Jis taip pat ragina norvegiškas firmas ne išsigąsti pigesnės darbo jėgos pasiūlos iš naujųjų ES valstybių, bet susitaikyti su tuo, kad teks mažinti savo uždarbį.

 

"Migracija iš Vidurinės ir Rytų Europos į Vakarų Europos šalis vis auga,- sako profesorius.- Tik laisva konkurencija ir išaugusi prekyba sumažins uždarbio ir kainų skirtumus šalyse ir sumažins migravimą. Juk čekas niekad nevažiuos dirbti į Norvegiją už tą pačią algą, kurią gauna savo Tėvynėje, " - sako jis.

 

Gyventojų apklausos rodė, kad dalis norvegų džiaugiasi, jog bus didesnė konkurencija, kad nebereikės, trūkstant darbininkų,  laukti eilėje, norint susiremontuoti butą ar firmos patalpas, ir gal bus įmanoma šiuos darbus atlikti pigiau.

 

Tačiau darbininkiškos profesijos norvegai įsitikinę, jog jų ramiai egzistencijai gresia pavojus. Užplūdus Norvegiją statybininkams, remontininkams ir kitiems amatininkams, pasiryžusiems dirbti už mažesnes algas ir nepaisyti darbo valandų, jų geram gyvenimui atėjo galas.

 

 

Daina Bogdanienė

2004.05.03.