Lietuviai po dviejų mėnesių darbo Norvegijoje grįžo namo be pinigų, tačiau advokatas žada po gero pusmečio išieškoti iš darbdavio pinigus.
40-ies kvadratinių metrų butelyje Oslo centre susigrūdę sėdi 16 lietuvių. Netekę bet kokios vilties atgauti Norvegijoje uždirbtus pinigus, lietuviai kreipėsi į žiniasklaidą. Jie aprodo savo buitį ir pasakoja apie darbą Oslo statybose.
Automobilių su lietuviškais numeriais tikrai apstu ir Oslo, ir kitų Norvegijos miestų gatvėse. Vieni ieško darbo patys, kiti – per tarpininkavimo firmas, dažnai žadančias geras algas, žinoma už sunkų darbą neskaičiuojant darbo valandų. Labai dažnai lietuvių lūkesčiai uždirbti dešimteriopai, nei Lietuvoje, nepasiteisina.
Šių metų sausio mėnesį 16 lietuvių iš Vakarų Lietuvos (Klaipėdos apskrities) atvyko į Oslą kupini didžiulių vilčių. Jie įsidarbino tarpininkavimo firmoje Team Prosjekt AS pas daug savo darbuotojams žadantį šešiasdešimtmetį darbdavį K. O. Bjerkelundą, kuris prisistato darbų vykdytoju. Dirbo negailėdami sveikatos įvairiausiuose objektuose po 10-12 valandų per parą. Darbdavys žadėjo kiekvienam 116,- kronų per valandą. Lietuviai stropiai užsirašinėjo, kiek valandų kuris kiekvieną dieną dirbo. Išeiginių lietuviai neturėjo, dirbo ir šeštadieniais ir sekmadieniais, nes norėjo kuo daugiau pinigų parsivežti į Lietuvą. Juolab, kad laisvalaikiu nelabai buvo kur eiti ar ką veikti. Kai kurie lietuviai buvo apgyvendinti barakuose, o kai kurie – trijų kambarių, 40-ies kvadratinių metrų butuose po šešis. Leisti savaitgalį tokiame butelyje nėra labai linksma, todėl lietuviai geriau bevelijo dirbti, tikėdamiesi karališkai pailsėti grįžę su pinigais į Lietuvą.
Tačiau praėjo beveik 2-u mėnesiai, o darbdavys visokiausiais atsikalbinėjimais vilkino algų išmokėjimą. Lietuviams jau baigėsi iš namų atsivežti maisto produktai, pinigų maistui pirkti nebuvo, ir lietuviams ėmė baigtis kantrybė. Prieš Velykas, praradę bet kokią viltį, lietuviai pagrasino darbdaviui streiku ir pažadėjo kreiptis į darbo inspekciją.
Darbdavys šiek tiek sukruto. Jis išmokėjo pinigus anglų kalbą mokančiam ir visiems kitiems atvykusiems lietuviams atstovaujančiam Sauliui Balsevičiui. Tačiau į kitų sąskaitas pinigai nebuvo pervesti. Kai pirmadienį, kovo 21 dieną lietuviai nebeišėjo į darbą, darbdavys suorganizavo susitikimą ir paaiškino, kad visiems bus sumokėta po 7000 litų, o likusis uždarbis atskaičiuotas mokesčiams, kurį jis, darbdavys, esą turi mokėti, t.p. nuoma už gyvenimą po šešis trijų kambarių bute. Toks butas, esą, kainuojąs po 5000 kronų (apie 2000lt.) mėnesiui žmogui ir po 2000 (apie 800 lt.)už elektrą. Lietuviai paskaičiavo, kad butelis, kurį šiaip galima išsinuomoti mėnesiui už 7000 (apie 3000 lt.) kronų, jiems šešiems kainavo 42 000 kronų (apie 20 000 lt.). Be to darbdavys keliems darbininkams rėžęs:" tavęs nebenoriu matyti", ir įteikęs jiems atleidimo lapelius.
Su tokia neteisybe lietuviai taikstytis nebegalėjo. Kreipęsi į Norvegijos lietuvių bendriją, lietuviai gavo pagalbą. Jie tuoj pat buvo nuvesti pas advokatą, kur kiekvienam buvo užvesta byla, ir pažadėta išieškoti uždirbtus pinigus iš darbdavio.
Lietuviai jau buvo susiruošę kelionei į Lietuvą Velykoms. Darbus, advokato patarimu, jie nutraukė, nes darbdavys neįvykdė savo įsipareigojimų, t.y. nemokėjo algos.
Norvegijoje liko tik Saulius Balsevičius ir Marius Narmontas. Jie dar turėjo nesutvarkytų reikalų ir ketino namo traukti po kelių dienų. Tačiau susiruošę namo lietuviai rado supjaustytas savo automobilio padangas. Jie net neabejoja, kad tai darbdavio kerštas už teisybės ieškojimą.
Advokatas Oddas Kristianas Johansenas, besispecializuojąs darbo teisėje, įsitikinęs, kad lietuviai laimės bylą.
"Žinoma, Norvegijoje tokie reikalai tvarkomi negreitai. Aš pateikiau darbdaviui lietuvių reikalavimus išmokėti jiems pinigus už dviejų mėnesių darbą, taip pat kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo. Darbdavys Team Prosjekt AS taip pat pasisamdė advokatą. Iš jo gavome laišką, kad lietuviai darbininkai esą surašė į savo tabelius per daug darbo valandų. Tie paaiškinimai nėra įtikinami. Kadangi geresnio pasiaiškinimo į savo pakartotinus laiškus negauname, bylą perdavėme teismui. Bet kol ji bus nagrinėjama praeis ne vienas mėnuo, nes Oslo teisme yra didelė bylų nagrinėjimo eilė. Kadangi darbo santykių byloms teikiama pirmenybė, tikiuosi, kad jau rudenį įvyks bylos nagrinėjimas. Tuomet lietuviai ir atgaus savo uždirbtus pinigus, t.p. kompensacijas. Jei darbdavys atsisakytų tai sumokėti, firmai paskelbsime bankrotą, ir alga vis tiek bus išmokėta iš algų garantinio fondo. Tačiau pagal dabartinius patikrinimus akivaizdu, jog firma yra turtinga, jie iš užsakovų gauna didžiules pinigų sumas." – sakė LR advokatas LR.
"Beje, patariau lietuviams pranešti policijai apie supjaustytas padangas, kiek žinau, jie tai ir padarė. Tačiau šiuo atveju daugiau nieko negalime padaryti, viskas policijos rankose. Nors mes turime labai stiprius įtarimus, kas tai padarė, tačiau jokių įrodymų nei liudininkų nėra. Aš pirmą kartą susiduriu su tokiu dalyku, kai darbdavys prieš darbininkus naudoja mafijos metodus,"- sakė O.K. Johansenas.
Byla nėra komplikuota, nes lietuviai turėjo ir darbo kontraktus, ir darbo leidimus, ir mokesčių korteles, tvarkingai vedė atliktų darbo valandų apyskaitą. Advokatas įsitikinęs teigiama lietuvių naudai bylos pabaiga.
Darbdavys, atvirkščiai, neigia, kad nemokėjo darbininkams pinigų. Jis kvatojosi į telefoną, kalbėdamasis su LR žurnaliste. "Su tais berniukais tikrai gražiai elgėmės. Gavo butus kur gyventi, darbo rūbus. Jie neturėtų skųstis. Gavo algą kuri jiems priklausė. Bet kadangi prisirašė per daug valandų, mes, žinoma, už jas nemokėsime." Darbdavys nemano, kad pažeidė darbo įstatymą. "Jie turėjo trumpalaikį darbo kontraktą. Viskas priklauso nuo to kiek yra darbo . Darbo nebėra – važiuok namo. Tokios taisyklės statybose. " – tvirtino Team Prosjekt AS atstovas.
Lietuvių advokatas O.K. Johansenas mano, kad darbo įstatymas buvo grubiai pažeistas. "Pirmiausia tai, kad nebuvo sutartą dieną mokama alga. Antra – darbininkai negaudavo algos išmokų lapelių, ką priklauso gauti kiekvieną mėnesį. Na ir trečia – negalima atleisti žmogaus tą pačią dieną. Pagal įstatymą darbdavys ar darbuotojas turi pranešti apie darbo santykių nutraukimą vėliausiai prieš mėnesį. Visa tai aiškiai surašyta juodu ant balto ir kiekvienas darbdavys turi laikyti šių įstatymų." – teigia advokatas.
"Tai ne pirma tokia mūsų firmos byla, - sakė jis. - Daugelis darbdavių norėtų išnaudoti pigią darbo jėgą iš užsienio. Tačiau tai padaryti vis sunkiau. Užsieniečiai ima suprasti, kad jų teisės mūsų šalyje ginamos. "
Neseniai išplatintais Norvegijos centrinio statistikos biuro duomenimis antra vietą pagal darbininkų, atvykstančių į Norvegiją dirbti, po Lenkijos užima Lietuva. Per beveik vienerius metus net keli tūkstančiai lietuvių Norvegijoje gavo darbo leidimus.
Daina Bogdaniene,
2005 balandžio 28