16 statybos darbininkų iš Lietuvos išsireikalavo nesumokėtą atlyginimą
Su Saulium Balsevičium ir Antanu Lindžiumi susitinkame kavinėje Osle. Vyrai tik trumpam atvyko į Oslą ir po dviejų dienų keliaus atgal. Kelionės tikslas – susitikimas su buvusiu darbdaviu, Team Prosjekt AS savininku teisme.
Vyrai pavargę, bet laimingi - po ilgiau nei pusmečio laukimo išsireikalavo iš darbdavio darbo užmokestį ir net kompensaciją.
"Galėjome gauti ir daugiau, tačiau nesame nusiteikę laukti. Dabar buvo tik teismo derybos, o ne tikras bylos nagrinėjimas. Dalyvavome mes, atstovaujantys kitus 14 mūsų kolegas su savo advokatu O.K.Johanesenu iš firmos Salomono & Johanesen ir darbdavys su savo advokatu. Įtemptai kalbėjomės net 6 valandas, bet galiausiai susitarėme. Iki teismo nebus prieita, bet manau kad tai, kas mums priklauso išsireikalavome. Jei byla būtų patekusi į teismą, gal gautume didesnes kompensacijas. Tačiau tada užtruktų net metus ir ilgiau laiko. Turėtume laukti," - sakė 22 metų Saulius Balsevičius, atstovavęs savo vyresnių draugų iš Lietuvos interesus. Vaikinas puikiai kalba angliškai, todėl šis – atstovo - vaidmuo jam ir teko.
Saulius jau pernai rudenį atvykęs į Norvegiją ieškoti darbo žinojo, kad viską reikia daryti tvarkingai ir legaliai. Jis nepasivargino susirasti vertėją ir išsiversti darbdavio norvegų kalba pateiktas darbo sutartis. Taip pat reikalavo darbdavį nueiti į policiją ir išrūpinti jiems darbo leidimus. Ši operacija užtruko tik pusdienį. Vyrai, nuėję į mokesčių inspekciją, gavo mokesčių korteles, kuriose nurodyta kiek mokesčių jie turi mokėti valstybei ir taip pat atsidarė banko sąskaitas Norvegijos banke.
"Nors darbdavys rodė nepasitenkinimą, kai prašiau jį pagalbos atlikti šiuos būtinus dalykus, tačiau tikrai džiaugiuosi, kad visa tai sutvarkėme." – sakė Saulius.
Nežiūrint to, darbdavys atlyginimų išmokėjimą lietuviams vilkino. Vyrai, tikėdami užsieniečio darbdavio sąžiningumu, tęsė darbus. Tik kai alga nebuvo sumokėta už dviejų mėnesių darbą, darbininkų kantrybė trūko ir jie kreipėsi į advokatą Odd Kristian Johanessen, firmos Salomon & Johanesen savininką, darbo teisės specialistą. Ten sužinojo, kad darbdavys pažeidžia Norvegijos darbo įstatymą. Lietuviams buvo pažadėta pasirūpinti jų byla. Advokatas buvo įsitikinęs, kad bylą laimės, tačiau patarė lietuviams apsišarvoti kantrybe, nes tokios bylos nagrinėjimo laukimas, esą, dėl didelių eilių teisme gali užtrukti nuo pusės iki metų laiko.
Lietuviai neramiomis širdimis išvažiavo namo į Lietuvą švęsti Velykų. Nelabai jie ir tikėjo, kad pamatys savo uždirbtus pinigus. O juk dirbta negailint jėgų po 10-12 valandų per parą ir buvo tikėtasi praturtėti, gavus didžiulius atlyginimus.
Lietuvių kantrybė atsipirko – Saulius Balsevičius ir Antanas Lindžius džiaugiasi, jog praneš savo Lietuvoje likusiems kolegoms džiugią žinią – byla laimėta.
"Į Norvegiją dirbti nebesiruošiu. Didžiuliai uždarbiai čia – blefas, - sako Saulius. – Tiek pat apmokamą darbą galima gauti ir Lietuvoje. O Norvegijoje tik žiūrėk, kad kas neapgautų - ar tarpininkas Lietuvoje, ar darbdavys Norvegijoje. Be to, kad sutaupytum šiokią tokią sumą, kurią paskui parsiveši į Lietuvą, turi dirbti kaip vergas, taupyti, neleisti sau nei puodelio kavos kavinėje, nei bokalo alaus. Norvegijoje viskas labai brangu."- kalbėjo vaikinas. Jis nusiteikęs dirbti ir karjeros siekti Lietuvoje.
Advokatas Oddas Kristianas Johansenas taip pat sutiko pasidalinti mintimis apie šią bylą. "Lietuviams buvo išmokėta alga už jų pateiktas darbo valandas ir priedo10 proc. kompensacija. Tai neblogas rezultatas, tačiau galima buvo išreikalauti ir daugiau pinigų, jei byla būtų buvusi perduota teismui. Dabar gi iki teismo nepriėjome, buvo pasiektas draugiškas susitarimas tarp šalių. Taip nusprendėme lietuvių prašymu – jie ilgiau laukti nebenorėjo. Byla buvo visiškai aiški – darbdavys pažeidė Norvegijos darbo įstatymą, laiku nemokėjo algos, neteisėtai atleido iš darbo. "
"Tai civilinė byla," - sakė advokatas, - " ir panašios aplinkybės išaiškėja tik kai nukentėjusieji kreipiasi į juristus. Daug tokių bylų taip ir neišvysta dienos šviesos, nes darbininkai arba nenori bylinėtis, arba nežino kur kreiptis. Tokiu būdu nesąžiningi darbdaviai lobsta, o užsieniečiai išvažiuoja namo be pinigų. Šiuo atveju, nors ir visiškai aišku, jog įstatymas pažeistas, darbdavys nemokės jokių baudų. Policija tokioms byloms pirmenybės neteikia." – sakė darbo teisės specialistas.
"Užsieniečiams, kurie dirba Norvegijoje, patarčiau būtinai turėti raštišką darbo sutartį su darbdaviu ir žinoti kokiomis sąlygomis esate įdarbintas. Daugelis pasirašo sutartis, nesuprasdami kas ten parašyta."
Taip pat advokatas sako, kad jo praktikoje pasitaiko, jog užsieniečiai laiko norma tai, kad prieš jiems išmokant algą darbdavys išskaičiuoja mokestį už gyvenamąją vietą, kurią pats darbdavys dažniausiai ir suteikia. Dažnai tas mokestis už gana prastas sąlygas būna pernelyg didelis. Advokatas primena, kad automatiškai iš algos yra išskaičiuojami tik mokesčiai valstybei, o visi kiti darbdavio išskaičiavimai gali būti daromi tik sudarius sutartį raštu.
Advokatas pataria užsieniečiams, turintiems konfliktų su darbdaviais, ieškoti teisininko pagalbos.
"Daugelis laikosi įsikibę į darbdavį, nesikreipia pagalbos į teisininkus, bijodami jo reakcijos ir nesupranta, kad tas darbdavys naudojasi jų patiklumu ir juos išnaudoja. Darbdavių Norvegijoje daug, reikia pasirinkti tą, kuris jums patiems naudingiausias. Nereikia pamiršti, kad Norvegijoje darbuotojų teisės ginamos, "- sako teisininkas.
LIETUVOS RYTAS
Daina Bogdanienė
2005.11.03.