KAS PAGERINS LIETUVOS ĮVAIZDĮ ?

 

Daina Bogdanienė

2005 balandis

 

Norvegijoje - akcijos prieš lietuvius

 

Bergene gyvenantys lietuviai pernai vasarą buvo ypatingai pasipiktinę – didžiausias to regiono dienraštis "Bergens tidende" išspausdino eilę straipsnių apie baisias lietuvių gyvenimo sąlygas Lietuvoje, apie tai, kaip lietuvės moterys ir merginos palieka savo šeimas, vaikus ir atvyksta į Norvegiją dirbti prostitutėmis. Straipsnis buvo iliustruotas didžiulėmis ir išraiškingomis landynių ir skurdžiai apsirengusių žmonių nuotraukomis.

 

Pietinėje Norvegijoje, apie Kristiansandą, pernai rudenį vyko panaši spaudos akcija. Policija sugavo kelis mūsų tautiečius vagiančius ir plėšiančius automobilius, todėl tame regione kilo pasipiktinimo visais lietuviais banga. Rugsėjo 7 dieną Agderio apygardos (apie 40 000 gyventojų) laikraštyje pasirodė straipsnis, pavadinimu "Praneškite apie lietuvius". Jo pagrindas – vietinės policijos pareigūno Bjorno Austado pareiškimas žiniasklaidai, raginantis vietinius gyventojus persekioti lietuvius.

"Liaudies budėtojai prieš lietuvius" – rašo kitas šios vietovės dienraštis "Faederlandsvennen" rugsėjo 17 ą dieną. Straipsnyje rašoma, kad vietos gyventojai buriasi į savigynos būrius, siekdami apsisaugoti nuo ilgapirščių lietuvių. "Mes norime jaustis saugūs savo namuose. Todėl buriamės į būrius ir budime "– sako būrių organizatorius K. Birkelandas.

 

"Apsiginklavę  kumščiais, beisbolo lazdomis, galingomis mašinomis, mopedais, mobiliaisiais telefonais ir nepalaužiamu ryžtu, liaudies budėtojai pasiryžę sulaikyti ilgapirščius lietuvius. "Nieko nemušime. Mes tik norime išvyti vagis iš savo gyvenvietės,- sako Birkelandas, ištraukdamas beisbolo lazdą, gulinčią automobilyje, ir prisipažįsta pats šią naktį miegojęs tik 2,5 valandos."  - rašo dienraštis.

 

Agderio policijos apygardos Kriminalinės tarnybos viršininkas Arne Pedersenas apgailestauja, kad buvo sukelta neapykantos banga prieš lietuvius."Tiesiog mūsų pareigūnas padarė neapgalvotą pareiškimą žiniasklaidai. Mes jo teiginio neremiame. Tikslas buvo suaktyvinti pačių gyventojų atsargumą, o ne nukreipti pyktį prieš vienos tautos atstovus." Paklaustas ar jų pareigūnai pastaruoju metu sulaiko tik lietuvius, A. Pedersenas nusijuokė:

"Visiškai ne. Sulaikome ir norvegus ir kitų tautybių žmones. Šiais metais, tačiau, lietuvių buvo daugiau, nei paprastai. Mes Lietuvos piliečių sulaikėme per šiuos metus 26. Jokio įsakymo stabdyti lietuviškas mašinas nėra. Žinoma, po tokių straipsnių lietuviškų mašinų patikrinimai gali suaktyvėti, tačiau mes tikrai neturime galimybių patikrinti visus lietuviškus automobilius. Tam, kad sulaikyti žmones, turi būti realus pagrindas ar įtarimas. Suprantu, kad neatsargus policijos pareiškimas gali padaryti didelę žalą", - sakė Arne Pedersenas.

 

Šios žiniasklaidos kampanijos turėjo Norvegijoje gyvenantiems lietuviams nemalonių pasekmių - lietuviukus ėmė erzinti mokykloje, kai kurie savo darbe išgirsdavo kandžių pastabų iš kolegų.

 

Vyrauja neigiama informacija

 

Prieš kelias dienas per Velykas  televizijos kanalas TV Norge parodė dokumentinį pusvalandžio trukmės filmą, pavadinimu "Pagalba iš Šiaurės". Siužetas vėl tas pats – kraupi landynė, suvargę, pasibaisėtinai nuskurę vaikai, kuriuos užmiršo Lietuvos valstybė, ir jų gailintys, su pagalba atvykstantys norvegai. "Baisybių baisybė, kur jie ir rado tokias vietas, tokius namus?" – klausė sukrėsta lietuvė, jau 10-metį Norvegijoje dirbanti gydytoja.

 

Įvedus į internetinę paiešką žodį "Litauen", randamos internetinės publikacijos sporto, nusikaltimų ir prostitucijos temomis. Realios informacijos apie Lietuvą, kaip šalį su jos tradicijomis ir kultūra, papročiais, nėra daug. Tokia realybė. 

 

Pusiau rusai

 

Penkiolika metų gyvenu Norvegijoje ir kaskart, paklausta, ar Lietuvoje kalbama rusiškai, aiškinu, kad esame ne rusai ir kad turime savo – lietuvių - kalbą. Esu nusiteikusi aiškinti apie tai dar kokius penkerius (ar dar ilgiau) metus. Lietuviai, kurie labai greitai įsižeidžia pavadinti rusais, vistik dažniausiai moka tik vieną užsienio kalbą – rusų,  o ir tą pačią gana prastai. Todėl jie visiškai nieko prieš, kai jiems verčia rusės vertėjos (nors kiekvienas Norvegijoje turi teisę gauti gimtosios kalbos vertėją), ir patys mielu noru puola kalbėti rusų kalba. Taip kad pusiau rusais pasaulyje galime likti dar labai ilgai.

 

             Ką gi, reikia gyventi ir su tokia reputacija, aukštai iškėlus galvą bandyti aiškinti norvegams, kad mes lietuviai, kad ir mūsų šalyje gyvena dori žmonės, kad ne visi mes prostitutės, vagys ar narkotikų prekeiviai, kad mes turime savigarbą ir moralines vertybes, esame  darbštūs, geri specialistai, turime teatrus, koncertus, viso ko pilnus prekybinius centrus ir civilizuotą gyvenimą.

 

Lietuviu būti gėda?

 

Yra, beje, ir tokių, kurie pasako: "lietuviu nebūsiu, gėda", pasikeičia vardus, pavardes ir "tampa" norvegais. Tik abejotina, ar tampa laimingesniais, užsidėję naštą, kad visą gyvenimą teks slėpti šitą įsikalbėtą savo tautos gėdą, bijoti, kad neišsprūstų akcentas, kad tik kas nepaklaustų: "o iš kur tu atvykai į Norvegiją?"

 

Norvegijos žiniasklaidos dėmesys skandalingoms temoms yra visiškai suprantamas. Juolab  jog tai , apie ką jie rašo, nėra melas – yra ir nemažai prostitučių iš Lietuvos, ir nusikaltėlių, ir landynių, kuriose gyvena nuskurę, bet kokią viltį ir savigarbą praradę žmonės, kurie pasakojasi užsienio žurnalistams savo baisias gyvenimo istorijas. Tokie reportažai pagyvina šeštadieninius dienraščių puslapius, skandalingos antraštės pritraukia daugiau skaitytojų. Norvegai perskaito, pakraipo galvas ir užmiršta. Jiems neskauda. Skauda mums, kai vaikai, iš norvegiškos mokyklos ateina namo nuleistom galvom ir klausia:" Mama, o kodėl Lietuva bloga šalis?"

          

Kas atras Lietuvos gerąsias puses?

 

Nereikia tikėtis liaupsinančių Lietuvą straipsnių, visur galioja tie patys komercijos dėsniai, visur nelaimės ir tragedijos, nusikaltimų ir kraujo kvapas vilioja skaitytojus. Žmonės visur tie patys. Teigiamą įvaizdį reikia kurti. Tai kainuoja didelius pinigus, tai yra valstybės ir visų mūsų  reikalas. Mūsų gėrio ir grožio niekas neatras, turime patys save reklamuoti.

 

Norvegija nuolat skiria dideles pinigų sumas savo šalies reklamai, straipsniams apie teigiamas Norvegijos gyvenimo puses, literatūros, meno propagavimui. Nereikia įsivaizduoti, kad tai blogieji žurnalistai, kurie Lietuvą aprašo tik iš blogosios pusės. Blogi dalykai, skandalai matomi ir plika akimi,o gerąsias puses gi reikia prikišamai parodyti, pakviesti užsienio žurnalistus į dėmesio  vertus renginius, įvykius. Tai pastangos, tai darbas.

 

Prie to darbo prisidedame kiekvienas iš mūsų - kalbėdamiesi su norvegais, ne skųsdamiesi Lietuva ir jos negerovėmis, o atrasdami kuo didžiuotis, ką parodyti, kviesdami savo draugus pasisvečiuoti. O didžiuotis yra kuo. Žinau, kad ne vienas norvegas, pabuvęs Lietuvoje, veržiasi ten dar ir dar kartą. Patinka...

 

Lietuvoje - taip pat neigimas lietuvių įvaizdis

 

Tačiau baisiausia, kad ir lietuviška žiniasklaida su pasimėgavimu bruka tokį patį, kaip skandalingosios užsienio publikacijos, supratimą apie lietuvių įvaizdį, tuo dar labiau pažeisdama ir taip netvirtą lietuvių nacionalinės savigarbos jausmą. Daugelio dienraščių pirmuose puslapiuose puikuojasi pavadinimai:" Lietuvės – sekso vergės", "Skandinaviją šiurpina nusikaltėliai iš Lietuvos" – ir panašūs.

Ar yra pasaulyje tokia vieta, kur lietuvio nedaužys, nežemins? Atrodo, kad ne, net namie, net Lietuvoje. O juk puikiai žinome, kad daugiausia nusikaltėlių yra iš tų šeimų, kur namuose negerai, kur pikta kritika, barniai verčia slampinėti po gatves.

Keista ir labai liūdna, kad nei mūsų broliai latviai, nei estai nėra Norvegijoje taip garsiai neigiamai nuskambėję, kaip lietuviai... Su estų ambasadoriumi Norvegijoje Juhanu Haravee diskutavau kodėl. Jis pasakė labai paprastus žodžius: "gal estai labiau myli Estiją, ir Estija turbūt juos labiau myli"...Ką čia bepridursi.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Puslapis geriausiai  matomas  su

Microsoft Internet Explorer naršykle