Diplomatinių santykių tarp Norvegijos karalystės ir Lietuvos atkūrimo
15 metinių minėjimas Osle
TIK prieš 15 metų ar JAU prieš 15 metų?
Vyresniems žmonėms atrodo, kad tai buvo ne taip jau ir seniai, o dabartiniai jaunuoliai tada dar nebuvo gimę arba buvo tokie maži, kad apie šiuos įvykius žino tik iš tėvų pasakojimų. Dėl to istorijos apie tai jiems atrodo kaip kažkada seniai atsitikusios beveik pasakos.
Viskas vyko palaipsniui: Perestrojka, didelis Lietuvių noras išsilaisvinti iš smaugiančio Sovietų Sąjungos glėbio, Sąjūdis, pirmosios lietuvių - tada dar nepripažintos šalies – delegacijos ar pavienių asmenų kelionės į Skandinavijos šalis, jų bandymai patekti valdininkų ir vyriausybės atstovų kabinetus ir papasakoti, kas dedasi Lietuvoje.
O Lietuvoje galėjo dėtis kas tik norėjo. Jei nebūtų kitose šalyse atsiradę žmonių, palaikančių Lietuvos laisvės siekį, tai mūsų balselis būtų tik paukščiuko cypsėjimas katės naguose.
Lietuvai paskelbti pasauliui apie savo didelį norą būti nepriklausomai, apie ilgai nuo pasaulio slėptą tikrąją okupacijos istoriją – o juk tam buvo pajungtas visas didžiulis Sovietų Sąjungos ideologų aparatas – padėjo geros valios žmonės. Tai jie rado būdus, kaip patekti pas reikiamus žmones, žurnalistus, kaip sukelti pasaulio susidomėjimą.
Norvegijoje Lietuva taip pat rado užtarėjų. Pirmiausia žmonių, supratusių laisvės siekį ir rėmusių jį, perduodant šią žinią savo šalies Vyriausybei.
Tačiau tuometinė Norvegijos vyriausybė buvo palanki Sovietų sąjungai ir nenorėjo kištis į, kaip jie vadino, vidinius Sovietų sąjungos reikalus, sakydami, kad su savo pretenzijomis lietuviai turi kreiptis į Michailą Gorbačiovą ir Sovietų vyriausybę.
Lietuviai labai aiškiai išreiškė savo valią, kai 1990 m kovo 11 d. pirmą kartą po tiek daug metų tikrai demokratiškuose rinkimuose išsirinko Aukščiausią Tarybą. Ji tučtuojau Lietuvą paskelbė nepriklausoma valstybe ir atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos.
O ką į tai atsakė Sovietų vyriausybė? Mes, išgyvenę savo kailiu 1990-1991 metus, puikiai žinome, kokia buvo jų reakcija. Mes prisimename Gorbačiovo postringavimus apie išstojimo iš Sovietų sąjungos mechanizmą ir apie žalą, kurią mes Sovietų sąjungai, sukūrusiai Tarybų Lietuvos gerovę, turime atlyginti.
Prisimename Baltijos kelią, Medininkuose išžudytus mūsų muitininkus, tankus, važinėjančius Vilniaus gatvėmis, Spaudos rūmų šturmą, jedinstveninkų valdomą televiziją, ir viso kulminaciją – Sausio 13 tragediją, kai už Lietuvos laisvę savo gyvybėmis sumokėjo žmonės, atėję ginti jos plikomis rankomis.
Norvegų parama tais metais buvo neišmatuojama.
Tragiškas Lietuvai dienas nufilmavo talentingas Norvegijos televizijos žurnalistas Hansas Wilhelmas Steinfeldas ir perdavė šią medžiagą viso pasaulio televizijoms.
Oslo centre, Aker Bryggėje advokatas Leonas Boddas (dabar jis – Generalinis garbės konsulas) įkūrė pirmąjį Lietuvos informacinį biurą. Į jį ateidavo informacija apie tikrąją padėtį Lietuvoje iš tada dar nepripažintos pasaulyje Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos (informaciniam biurui joje vadovavo Rita Dapkutė) ir buvo perdavinėjama pasaulio žiniasklaidai.
Ingvaldas Godalas – politikas, Konservatorių partijos narys, Stortingo narys ir 1990 metais Stortinge sukurto komiteto Baltijos šalims remti pirmininkas dėjo nuolatines pastangas atkreipti dėmesį į Lietuvos įvykius, keisti oficialią Norvegijos politiką Lietuvos ir Sovietų Sąjungos santykių klausimu, atvirais kritiškai pasisakymais žiniasklaidai informuodavo apie tai Norvegijos visuomenę.
Lietuvą rėmė daugybė paprastų Norvegijos žmonių. Lietuvą remiantį judėjimą vainikavo 1991 m. Vytautui Landsbergiui liaudies skirta Nobelio taikos premija – kaip alternatyviam kandidatui, vietoj tais pačiais metais ją gavusio Michailo Gorbačiovo.
Neužmirštama ir visą pasaulį apkeliavusi karikatūra iš dienraščio Dagbladet – mažytis Vytautas Landsbergis mojuoja lietuviška trispalve prieš didžiulį sovietų tanką.
Norvegija oficialiai pripažino Lietuvos respubliką 1991 metų rugpjūčio 27 dieną.
Atrodo, įvyksta stebuklas, kai bendromis žmonių pastangomis pasirodo, galima pakeisti ne tik santykius tarp šalių, bet ir istoriją.
Dabar, kai Lietuva jau ilgą laiką yra nepriklausoma Respublika, lygiateisė NATO ir Europos Sąjungos narė, o jos piliečiai – lygiaverčiai pasaulio piliečiai, galintys be apribojimų keliauti po visą Europą, lengva pamiršti mūsų pagalbininkus iš Norvegijos ir jų indėlį į mūsų nepriklausomybę.
Bet mes nepamirštame ir nepamiršime niekada.
Tam buvo skirtas ir šis Lietuvos ir Norvegijos diplomatinių santykių užmezgimo minėjimas. Nusipelnę Lietuvos dėkingumo ir pagarbos buvo pakvieti į jį.
Minėjime, kurį surengę LR Ambasada Norvegijoje, dalyvavo ir didelė delegacija iš Lietuvos - premjeras Gediminas Kirkilas, signatarė Nijolė Oželytė, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Europos Parlamento atstovė Laima Andrikienė ir kiti. Jie turėjo progos prisiminti lemtingus Lietuvai įvykius, kuriuose patys dalyvavo, ir išreikšti savo dėkingumą Norvegijos atstovams, rėmusiems Lietuvos laisvės siekį.
Minėjime buvo parodyti H.W. Steinfeldo filmuoti tų metų įvykių kadrai, skambėjo lietuviškos ir norvegiškos dainos, atliekamos Vestos Zabulionienės vadovaujamos Sandefjordo mergaičių choro grupės.
Daina Bogdanienė
2007 kovo 13 diena
Nuotraukos: Lina Zbarauskaitė